Vėjo energetika – tai energetikos rūšis, leidžianti gaminti elektros energiją panaudojant kinetinę oro masių judėjimo energiją. Tam naudojami įrenginiai – vėjo elektrinės. Dauguma mūsų klaidingai naudoja terminą „vėjo jėgainė“, tačiau pagal savo prigimtį ir gaminamos energijos pobūdį tikslus ir teisingas terminas – vėjo elektrinė.
Vėjo elektrinės dažniausiai skirstomos į buitines (skirtas autonominei energijos gamybai ir vietiniam vartojimui) ir pramonines (skirtas dideliems energijos kiekiams pagaminti ir perduoti į elektros tinklą). Šiuolaikinių vėjo elektrinių galia siekia nuo 100 W iki 10 MW ir sparčiai auga toliau. Siekiant pasiekti tokios vėjo elektrinės efektyvumo, vėjo elektrinės vėjaratį (dažniausiai trys sparnai, sujungti į vieną darbinį ratą) reikėtų iškelti į 100-120 m aukštį. Tam yra pagaminamas metalinis vamzdžio formos bokštas, varžtais prisukamas prie žemėje įrengto fundamento. Pagaminta energija suvienodinama su elektros tinklo parametrais ir požeminiais kabeliais perduodama į elektros tinklą.
Tačiau svarbu žinoti, kad vėjo ištekliai įvairiose vietovėse skiriasi ir smarkiai priklauso nuo atstumo iki jūros, aukščio virš jūros lygio, žemės paviršiaus šiurkštumo ir aplink esančių kliūčių.


Vėjo energetika







